Paslaugos



Suminė darbo laiko apskaita

Visų įmonės darbuotojų darbo laikas turi būti tiksliai apskaičiuotas griežtai laikantis galiojančių įstatyminių reikalavimų. Vedant darbo laiko apskaitą, būtina atsižvelgti į su konkrečiu darbo laiko režimu susijusius ypatumus. Darbo laiko režimu laikomas darbo laiko normos paskirstymas per darbo dieną (pamainą), savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį, kuris negali viršyti trijų paeiliui einančių mėnesių.
 
Iš viso išskiriamos penkios darbo laiko režimo rūšys – nekintančios trukmės, suminės darbo laiko apskaitos, lankstaus darbo grafiko, suskaidytos darbo dienos ir individualaus darbo laiko:
  • Nekintančios trukmės darbo laiko režimas nustatomas tais atvejais, kai reikalingi nekintanti darbo dienos (pamainos) trukmė ir pastovus darbo dienų per savaitę skaičius.

  • Suminės darbo laiko apskaitos režimo atveju darbuotojo viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį laikotarpį.

  • Pasirinkus lankstų darbo grafiką, darbuotojas privalo darbovietėje būti nustatytomis darbo dienos (pamainos) valandomis, o kitas valandas gali dirbti prieš ar po fiksuotai nustatytų valandų.

  • Suskaidytos darbo dienos laiko režimas pasirenkamas tais atvejais, kai tą pačią dieną (pamainą) dirbama su pertrauka pailsėti ir pavalgyti, kurios laikas ilgesnis negu nustatyta maksimali tokios pertraukos trukmė.
 
Taikant individualų darbo laiko režimą, darbuotojai patys tvarko savo darbo laiką ir suplanuoja jį taip, kad nebūtų pažeisti maksimalaus darbo laiko ir minimalaus poilsio laiko reikalavimai.
 
Suminės darbo laiko apskaitos režimo ypatumai
 
Suminės darbo laiko apskaitos režimo įvedimas galimas esant būtinumui ir įvykdžius informavimo bei konsultavimo procedūrą su įmonės darbo taryba, taip pat atsižvelgus į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę.
 
Pasirinkus suminę darbo laiko apskaitą, darbuotojai dirba darbo grafikuose nustatytu laiku. Nustatant tokį grafiką, būtina užtikrinti darbo laiko ir poilsio laiko reikalavimų laikymąsi. Darbuotojams draudžiama dirbti dvi pamainas iš eilės.
 
Nors darbo grafikus nustato įmonės administracija, jie turi būti sudaryti laikantis darbo grafikų derinimo tvarkos, kuri privalo būti suderinta su įmonės darbuotojų atstovais arba, jei yra sudaryta kolektyvinė sutartis, šioje sutartyje nustatyta tvarka.
 
Pažymėtina, kad darbdavys privalo pranešti darbuotojams apie darbo grafikų sudarymą ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki tokių grafikų galiojimo pradžios. Kitoks pranešimo terminas gali būti nustatytas pagal atskirą darbdavio ir darbuotojo susitarimą. Darbo grafikai gali būti keičiami tik išimtiniais atvejais. Apie grafikų pakeitimus darbuotojai turi būti informuojami ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas.
 
Dirbant suminės darbo laiko apskaitos režimu, darbdavys turi pareigą užtikrinti tolygų darbuotojų keitimąsi pamainomis. Darbuotojų darbo laikas per apskaitinį laikotarpį turi būti maksimaliai tolygus.
 
Darbo užmokesčio skaičiavimas taikant suminę darbo laiko apskaitą
 
Suminės darbo laiko apskaitos atveju darbo užmokestis yra išmokamas už faktiškai išdirbtą laiką. Šiai taisyklei yra numatytos išimtys, kai darbuotojas per apskaitinį laikotarpį neišdirba visos darbo laiko normos arba šią normą viršija.
 
Tais atvejais, kai taikant suminę darbo laiko apskaitą darbuotojas nėra išdirbęs bendros viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko normos, jam sumokama pusė priklausančio darbo užmokesčio už skirtumą tarp darbo laiko normos ir faktiškai išdirbtų valandų.
 
Jeigu darbuotojas yra išdirbęs daugiau nei yra nustatyta pagal bendrą viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko normą, už viršytą normą jam turi būti apmokama kaip už viršvalandžius. Darbuotojo prašymu toks laikas gali būti padaugintas iš koeficiento 1,5 ir konvertuotas į dienas, kuriomis gali būti prailgintos kasmetinės atostogos.
 
Patogumo dėlei darbdavys turi teisę per kiekvieną apskaitinio laikotarpio mėnesį mokėti pastovų darbo užmokestį nepaisant faktinio darbo laiko normos išdirbimo. Tokiu atveju galutinis atsiskaitymas už faktiškai išdirbtą laiką turi būti įvykdytas paskutinį apskaitinio laikotarpio mėnesį.
 
Jei apskaitinio laikotarpio viduryje tarp darbuotojo ir darbdavio nutraukiami darbo santykiai, galutinis atsiskaitymas įprasta tvarka privalo būti įvykdytas paskutinę darbo dieną. Apskaičiuojant galutinio atsiskaitymo dydį, būtina užfiksuoti neišdirbtą laiką ar viršvalandžius ir juos tinkamai kompensuoti.
 
Darbo užmokesčio apskaitos ekspertai
 
Lyginant su nekintančios trukmės darbo laiko režimu, suminė darbo laiko apskaita reikalauja didesnio kruopštumo. Teisinis reguliavimas dažnai keičiasi, todėl būtina atidžiai sekti visus su apskaita susijusius pakeitimus. Pavyzdžiui, naujas Darbo kodeksas ne tik pakeitė darbo laiko apskaitai svarbius niuansus, bet ir įvedė naujus teisinius mechanizmus, suteikiančius galimybę lanksčiau organizuoti darbo santykius.
 
Kaip buvo minėta, darbo apmokėjimas taikant suminės darbo laiko apskaitos režimą reikalauja įvertinti ne tik viršvalandžių skaičių, bet ir neišdirbtos darbo laiko normos dalį. Taip pat būtina įskaičiuoti švenčių dienas, atsižvelgti į darbuotojų imamas atostogas, komandiruotes, avanso apyskaitas ir kitus apskaitai svarbius aspektus. Plačiau apie darbo užmokesčio apskaitą skaitykite skyriuje „Darbo užmokesčio apskaita“.
 
„Nexia JK“ užtikrins tikslią Jūsų įmonės darbuotojų atlyginimų apskaitą ir visišką jos atitiktį įstatyminiams reikalavimams. Apskaičiuosime darbo užmokesčiui taikomus ir kitus su juo susijusius mokesčius. Darbo užmokesčio apskaitos paslaugos yra viena iš pagrindinių apskaitos sričių, kuriose specializuojasi mūsų išskirtinę ilgametę patirtį turintys ekspertai.